Ventiliatoriai skirstomi į du tipus: ašinius ir radialinius, atsižvelgiant į oro srauto kryptį veikimo metu. Ašinis ventiliatorius varo orą ta pačia kryptimi kaip ir ašis, taigi ir pavadinimas. Kita vertus, radialinis ventiliatorius varo orą statmena ašiai (radialinė) kryptimi, taigi ir pavadinimas.
Ašinio srauto ventiliatoriai toliau skirstomi į didelius, vidutinius ir mažus modelius. Tinkamas ventiliatorius turi būti parinktas pagal numatytą paskirtį.
Paprastai dideli ašinio srauto ventiliatoriai pirmiausia tinka išmetimui dulkėtoje ar karjero aplinkoje; vidutinio{0}}dydžio ašinio srauto ventiliatoriai daugiausia naudojami patalpų vėdinimui ir šilumos išsklaidymui, pvz., grūdų silosuose; o mažo ašinio srauto ventiliatoriai pirmiausia naudojami vėdinimui ir šilumos išsklaidymo mechaniniuose įrenginiuose, pavyzdžiui, elektros spintose.
Kadangi oro slėgis tradiciniuose turbininiuose ventiliatoriuose susidaro ne centrinėje ventiliatoriaus dalyje, o sukantis ventiliatoriaus mentėms, joks oro srautas nepučiamas žemiau veleno, nepaisant ventiliatoriaus greičio. Tačiau sritis po ventiliatoriaus velenu yra šilumos gamybos šerdis ir pagrindinis šilumos šaltinis. Ši situacija sukuria būdingą tradicinių ašinių ventiliatorių trūkumą: oro srautą trukdo variklis, todėl jis negali sklandžiai pasiekti centrinę ventiliatoriaus dalį, sukuriant „akląją zoną“. Dėl šios aklosios zonos radiatoriaus šerdyje pakyla aukštesnė temperatūra, o tai turi įtakos bendram aušinimo našumui. Siekiant išspręsti šią problemą, buvo sukurti išcentriniai radialiniai ventiliatoriai.
